Vestuviniai krepšeliai

Vestuviniai krepšeliai skirti gėlių mergaitei, jei kam prireiktų galėčiau tiksliau aprašyti. Tiesa, jų turiu keturis. Kaip žinia krepšeliai naudojami žiedlapiams sudėti, bet jų paskirtį galima sugalvoti ir patiems.

Dekupažas

Labai prireikė sodyboje stalo, deja, naujo kažkaip nesinorėjo pirkti - juk ir taip yra kur pinigus dėti. Pradėjau klausinėti giminių ar neturėtų jie kartais kokio išmetimui paruošto stalo, ir kaip tik atsirado viena teta, kuri atidavė sudedamą stalą. Manau dauguma namuose tokius turėdavo, suskleidi ir jis pasidaro didelis, o kai nereikia suskleidi ir jį kur nors padedi... Taip toks stalas atkeliavo iki mano sodybos, toks vargšelis tik išmetimui... Bet būna stebuklų - perdažiau geltonai akriliniais dažais, dekupažo pagalba paįvairinau tam tikras stalo vietas ir turime visai neblogą sodyboje stalą ant kurio ir pietaujame, ir pusryčiaujame, ir svečius vaišiname...

Vokelis 2

Vokelis darytas panaudojant floristines priemones bei tekstilę (liną).
Konkrečiai šis vokas buvo skirtas vestuvėms, į jį buvo dedami pinigai ir žinoma atvirutė.

Pavasario šaukliai

Apie šiuos paukštelius pradėjau galvoti praeitą pavasarį kai "DEKO" žurnale užmačiau. Deja, šiai idėjai įgyvendinti pritrūko laiko. Bet šiais metais artėjant užgavėnėms sugalvojau jų nors keliatą padaryti, o ir medžiagos skiaučių gavau iš tetos. Tereikėjo išsitraukti siuvimo mašiną ir dažų (na jie skirti vaikams ant permatomos plėvelės piešti ir poto tą piešinėlį kur nors pridėti: ant lango, baldų...) Aišku šie paukšteliai namų nepuoš, bet iškeliaus į darbą žiemą vyti ir pavasarį prišaukti.
Laukiu pavasario...ilgiuosi šilumos. Žiema man irgi patinka, bet kai už lango apie 20 laipsnių šalčio, tai man jau per daug...

Žiema, žiemužė

Nuotrauka daryta kai pasirodė pirmasis šerkšnas. Mano šunytė Topcė begalo, bekrašto judri, linksma, žingeidi... Jau kai išeinam į lauką reikaliukus tvarkytis, o aš tuo pačiu pasivaikščioti, tai ramiai niekas nevyksta - vienu, žodžiu aš visada esu judėjime:) Šį kartą norėjau pafotografuoti šerkšną, bet tai sunkiai gavosi, kadangi maniškė pastoviai tampė už pavadžio, o kaip žinia fotografuojant atvira diafragma svarbu stovėti stabiliai... Taigi, grįžus namo ir peržiūrėjus savo nuotraukas, laukė šioks toks nusivylimas, bet nėra ko čia stebėtis...

Kalėdinės namų dekoracijos

Kad nepamirščiau, kaip atrodė papuošti namučiai, tai rodau raudonąją Kalėdų pusę.
Dar norisi pridurti, kad dauguma dekoracijų daryta mano pačios rankelėmis: ir Adventinis vainikas, Kalėdinė staltiesė siuvinėta ir dekoruota auksiniais tekstiliniais dažais, dovanų kojinė siūta prieš kokius penkis metus, tiesa dar mano daryta žvakė, deja nuotraukoje ji nesimato gerai, kadangi ji stovėjo prisilietusi prie kitų degančių žvakių, kažkaip kreivai pasviro į šoną. Na, vienu sakiniu dar, dauguma kitų daiktelių taip pat buvo paliesti mano rankelių. Kadangi esu iš tų žmonių, kad nusipirkus standartinį daiktą turiu kažkaip jį paįvairinti, kad jis kažkaip išsiskirtų iš kitų savo identiškų brolių ar sesių:) Matomai išliko iš tų sovietinių laikų, kai daiktų nebuvo, o jei buvo, tai visi vienodi. Todėl aš su jais ką nors vis vien padarydavau.

Kalėdų eglutė

Jau Kalėdos pasibaigę, bet norėčiau parašyti apie savo eglę. Kiekvienais metais perkame tikrą eglutę, taip čia galima paprieštarauti, kad naikiname mišką ir panašiai... Iš tiesų man tų eglučių labai gaila, bet kai pamačiau kaip jas augina specialiai Kalėdoms, tai man priminė broilerių auginimą. Atsiprašau, na, ką jau čia padarysi, tiesiog tokia asociacija. Taigi, ir šias Kalėdas puošėme gyvą eglutę, na tikėjausi mažiasnės, bet kažkaip gavosi, kad vyras nupirko didelę, labai didelę, net viršūnę reikėjo kirpti. Bet kaip ir visos šventės taip ir Kalėdų laikotarpis praėjo greitai ir eglutę reikia nupuošti. Tiesa pasakius, aš eglutę namuose laikyčiau ištisus metus, kad tik ji kvepėtų ir žaliuotų. Kadangi nuo eglės pradeda kristi spygliai, tai aš kiekvienais metais ją namuose susmulkinu ir rezultate gaunasi taip kaip mano nuotraukoje matosi. Pernai buvau palikus visą eglės kamieną, jį papuošiau tom pačiom kalėdinėm lemputėm, rafija ir dar visokiom smulkmenom, per Velykas pakabinau kiaušinius, gėlytes - gavosi toks savotiškas toršeras. Šias metais palikau trumpesnį kamieną ir lempa išėjo mažiasnė...Taip mano eglutė pratęsė savo gyvenimą.

Mokykliniai sausainiai

Šiandien sumąsčiau, kad noriu sausainių - negana to, kad jaučiuosi pavargus, skauda širdį, bet va, norisi kažką tokio pasidaryti, kaip visada. Pietums iškepiau apkepą, pasižiūrėjau, kad dar šaldytuve likęs varškės sūrelis, na ką ir ėmiausi tų sausainių kepimo. Išsitraukiau tokią seną mokyklinę "Buities darbų" knygą, atsimenu kai mokykloje (seniai, seniai jau tai buvo) - kepėme tuos sausainiukus. Aš juos vis kartais išsikepu. Receptas labai paprastas:
-200g sviesto,
-200g varškės(aš dėjau sūrelį 95g, bet ir visko dėjau mažiau),
-200g cukraus,
-1 kiaušinis,
-0,5 šaukštelio kepimo miltelių,
-citrinos žievelės(na čia jei norisi, aš pati nelabai mėgstu su citrinos žievele)
Na, ir pirmiausia miltus išsijojame, sviestą ištriname iki purios masės. Sudedame varškę ir gerai išsukame. Miltus sumaišome su kepimo milteliais, sudedame varškę ir išminkome. Tešlą iškočiojame 0,5 cm storio lakštu ir pjaustome su raikytu peiliu ar su formelėm išsipjaustome tokius sausainiukus kokių norime. Kiaušinį išsiplakam ir juo aptepame sausainius, pabarstome juos cukrumi ir kepame vidutinio karštumo orkaitėje. Na, į pagalbą aš pasikviečiau savo dukrelę, žinoma, tai nebuvo greičiau, bet akimirką smagiau...
Gaila, kad tie sausainiukai greitai susivalgo. Aš juos dar daryčiau su imbieru, deja, namiškiai nemėgsta aštrumo...
Skanaus...

Advento kalendorius

Jau advento kalendorius laukia kada bus įdėtas į spintą...Gaila, kad taip greitai tas mėnuo praėjo. Žinoma sunkoka buvo galvoti ką įdėti į kiekvieną dėžutę, bet viskas praėjo kuo puikiausiai. Jei kokia dovanėlė netilpdavo į degtukų dėžutę, tai įdėdavau gražiai surištą raštelį, o jame buvo parašyti tokie žodžiai:"Prašyk dovanos pas mamą". Mano mergaitė vos tik akis pramerkdavo ir šaukdavo: "Atnešk". Tipo - jai priklausančią dovanėlę į lovą atnešti.

Vokelis

Reikėjo padaryti bendradarbei vokelį, kad mes kartu visos ją pasveikintume ypatinga proga, kadangi norėjosi nustebinti, tai pasėdėjau vakare ir sukurpiau tokį "alia" vokelį rankinuką.