Gyvenimas teka, dienos bėga, mano padarytų darbelių vis daugėja, o aš vis primirštu, ką esu padarius, kartais kai jau nekyla nei viena idėja, nusiviliu savim. Rodos nieko nemoku, nesugebu... todėl paskatinau pati save, kad reikia kaupti kažkokiu būdu tuos darbelius, manau dienoraštis padės.
2010 m. sausio 9 d., šeštadienis
Kalėdų eglutė
Jau Kalėdos pasibaigę, bet norėčiau parašyti apie savo eglę. Kiekvienais metais perkame tikrą eglutę, taip čia galima paprieštarauti, kad naikiname mišką ir panašiai... Iš tiesų man tų eglučių labai gaila, bet kai pamačiau kaip jas augina specialiai Kalėdoms, tai man priminė broilerių auginimą. Atsiprašau, na, ką jau čia padarysi, tiesiog tokia asociacija. Taigi, ir šias Kalėdas puošėme gyvą eglutę, na tikėjausi mažiasnės, bet kažkaip gavosi, kad vyras nupirko didelę, labai didelę, net viršūnę reikėjo kirpti. Bet kaip ir visos šventės taip ir Kalėdų laikotarpis praėjo greitai ir eglutę reikia nupuošti. Tiesa pasakius, aš eglutę namuose laikyčiau ištisus metus, kad tik ji kvepėtų ir žaliuotų. Kadangi nuo eglės pradeda kristi spygliai, tai aš kiekvienais metais ją namuose susmulkinu ir rezultate gaunasi taip kaip mano nuotraukoje matosi. Pernai buvau palikus visą eglės kamieną, jį papuošiau tom pačiom kalėdinėm lemputėm, rafija ir dar visokiom smulkmenom, per Velykas pakabinau kiaušinius, gėlytes - gavosi toks savotiškas toršeras. Šias metais palikau trumpesnį kamieną ir lempa išėjo mažiasnė...Taip mano eglutė pratęsė savo gyvenimą.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą